Sveiki,

Gavau  Laimonos leidimą, tad siunčiu jos sukurtą  eilėraštį "Padėkos taurė" (pamenat, Laimona dainavo pagal tuos žodžius).

Taurę vyno šiandieną pakelti galiu

Už ankstyvą žydėjimą lauko gėlių,

Už lietingas, ramias ar saulėtas dienas,

Už tylos minutes ir dainuotas dainas.

Už ištartąjį „myliu“ kadaise slapčia

Kai į žemę žiūrėjo mėnulio delčia...

Už svaiginančius ievų, jazminų kvapus,

Už gimtinės gelsvėjančio rugio laukus,

Už pačius artimiausius, kurie neišduos,

Už balandžius, burkuojančius savo lizduos,

Už bekraštę platybę jūros mėlių gilių,

Kurių žvilgsniu aprėpti iškart negaliu...

Už  nuoširdų tą šypsnį geriausių draugų

Ir už tai, kad vienatvę sutikt nebaugu...

Net už ašaras, plovusias veidą, karčias,

Už kasdienius džiaugsmus ir už sielos kančias...

Už keliones naktim žvilgsniais paukščių taku,

Už kritimą žvaigždės, pamatytą laiku,

Už žvelgimą žmogaus tiesiai tau į akis

Ir už ‚ačiū“, kurį gal kažkas pasakys...

Už kamanės dūzgimą kažkur po žeme,

Už nedrąsų kvietimą pakilti: „eime“,

Už šiugždėjimą lapų po kojom sausų

Ir už tai, kad pasaulyje šiam dar esu...

Už svajonę pajust laimę skrydžio svaigaus,

Kai varpai paskutinįjį kartą sugaus...

Ir už tylų ošimą žalios medžių lajos,

Po kurią kažkada mūsų vėlės klajos.



 Ir dar keletas vaizdų iš susitikimo.